Lietuvos klerikalizavimas spartėja - į frontą metami komjaunuoliai

Lietuvos klerikalizavimas vyksta vis sparčiau - pranešama, kad valstybinei Lietuvos televizijai vadovaus Katalikų bažnyčios Vyskupų Konferencijos atstovas. Beje, garsėjęs kaip aktyvus komjaunuolis, pastaruoju metu buvęs Lietuvos katalikų mokslo akademijos valdybos pirmininku. Žodžiu, patikimas žmogus.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nariai trečiadienį pirmininku išrinko Paulių Subačių.
P.Subačių į komisiją yra delegavusi Katalikų bažnyčios Vyskupų Konferencija, pranešė LRTK.
Komisijos pirmininko pavaduotoju išrinktas Rimantas Bagdzevičius, kurį delegavo Seimas.
Beje, keista, kad pirmininku išrinktas žmogus, nuskambėjęs vadinamajame universitetų reitingavimo skandale, kai P.Subačius ir Seimo narys M.Adomėnas pateko į žiniasklaidos akiratį dėl neaiškiai paskirstytų milijono litų.
Apie tai rašė "Balsas.lt":
"Keičiantis santvarkoms vertybės nelabai kinta. Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) prezidentas Paulius Subačius ir jo veiklos partneris, Seimo narys Mantas Adomėnas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komitete posėdžiaująs su profesoriumi Vytautu Landsbergiu – kaip iš akies traukti dabartinių laikų „komjaunuolių“ pavyzdžiai.
Liberalų Sąjūdžio pažibos Gintaro Steponavičiaus vadovaujama Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra sudariusi penkis komitetus projektams vadovauti, kuriems skiriamos Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valstybinės lėšos. Dviem jų, kaip „Balsas.lt savaitei“ pats pripažino, priklauso LKMA dabartinis valdybos pirmininkas P. Subačius.
Ponas P. Subačius kalba apie savo vaidmenį paskirstant bent pusantro milijono litų. „Jūs painiojate, orientuodamiesi pagal įgyvendinamas priemones. Yra sudaryti penki komitetai, o tame, apie kurį jūs klausiate, nesu narys. Dabar negalėčiau atsakyti, ar dalyvavau jo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas. Nepamenu, ar ten kalbėjau. Ten, beje, dalyvauja ir visuomeninės organizacijos, ir šiaip žmonės, nes posėdžiai nėra uždari“, – sakė jis.
P. Subačius teigia tiksliai žinąs tik tiek, kad dviem atvejais, kai interesai galėjo būti supainioti – nusišalino nuo balsavimo viename komitetų. Mokėti posėdžiauti ir išsisukti prisidengiant formalumais ir kolektyvine atsakomybe – komjaunuoliškas privalumas, neišdylantis net laikui bėgant. Pridėjus prie to P. Subačiaus komjaunuolišką praeitį, kuri irgi niekam nėra paslaptis, gauname kažką panašaus į anų laikų komjaunuolių būrelį. Ir lyg tyčia greta milijoninių sumų".
Taigi, vyksta klasikinis scenarijus kaip mokė bolševikai - svarbiausia kare užimti geležinkelio stotį, paštą ir telegrafą...