Egipte kovos išjudino laisvės ilgesį

Egipte nesibaigia islamistų ir koptų krikščionių priešprieša. Koptai tęsė protestus pirmadienį, nors to nedaryti paprašė koptų ortodoksų vadovas Šenuda III ir naujasis šalies premjeras Essam Sharaf, įsakęs atidaryti 16 koptų bažnyčių, uždarytų po neramumų Imbabos rajone. Beje, karinė vadovybė pažadėjo atidaryti visas koptų bažnyčias, uždarytas Mubarako laiku, leisti remontuoti ir statyti bažnyčias, kas be valdžios įsakymo nebuvo įmanoma nuo pat Osmanų imperijos laikų.
O politikos arenoje, kurioje artėja prezidento rinkimai, vis daugėja pasisakymų, raginančių Egipte pripažinti visų religijų teises.  Egiptiečių politinė partija „Laisvė ir teisingumas“, kuri laikoma artima fundamentalistiniam „Musulmonų brolijos“ sąjūdžiui, savo vicepirmininku išsirinko koptą krikščionį Rafiq Habib. Tuo metu valstybės vadovo Egipte posto siekiantis nepartinis, tačiau „Musulmonų brolijai“ artimas musulmonų politikos veikėjas Abouel Fotouh viename pokalbyje parėmė sąžinės laisvės principą ir pasmerkė prievarta vykdomų „atsivertimų“ praktiką.  Niekas neturėtų kištis, jeigu krikščionis apsisprendžia išpažinti isalmą, arba musulmonas – tapti krikščioniu. Prievarta vykdomi „atsivertimai“ tik didina veidmainystę, pasakė prezidento posto siekiantis Abouel Fotouh, praneša "Vatikano radijas". Be to, jis tvirtino, jog mirties bausmės skyrimą asmenims, atsisakantiesiems musulmonų tikėjimo reikia kontekstualizuoti pirmuosiuose islamo amžiuose, kuomet bausmę nulemdavo ne pats atsivertimas, o tai, kad nuteistieji kovojo su islamu naudodami ginklus. Tačiau jeigu Egiptas, kuris sparčiai artėja prie šariato įvedimo, nuspręs vadovautis islamo teise, vargu ar religinių teisių šalyje atsiras daugiau.