Ispanija - katalikų vienuolės atiminėjo ir pardavinėjo vaikus

Ispanijojoje įgauna pagreitį neregėtas skandalas Katalikų bažnyčioje, kokio dar nebuvo. Diktatoriaus Franko laikais katalikų vienuolės buvo sukūrusios ištisą tinklą įvaikinimo agentūrų, kuriose gimdydavo vienišos moterys. Paprastai po gimdymo jų kūdikius atimdavo arba pasakydavo, kad jie mirė, o kūdikius parduodavo bevaikėms šeimoms.
Šitoje šiurpioje prekybos kūdikiais grandinėje darbavosi vienuolės, kunigai, gydytojai ir notari. Manoma, kad tokiu būdu Ispanijoje buvo pagrobti ir atiduoti įvaikinti... 30 000 kūdikių.  Straipsnį šiai temai paskyrė "Lietuvos rytas". Jame pasakojam, koks buvo vaikų grobimo mastas ir metodai. Štai vienos moters istorija:  "Bilbao mieste M.Herran de Gras turėjo net aštuonis tokius butus. Ji pati buvo įkūrusi įvaikinimo asociaciją „Maria Madre”(Marija Motina).„Tuo metu kartu su manimi gyveno dar 19 nėščių merginų. Daugelis jų paauglės iš turtingų šeimų, kurių tėvai mokėjo poniai Mercedes už jų dukterų priežiūrą.

Šie tėvai, ne visada gerbdami savo dukterų valią, pažadėdavo gimusius vaikus M.Herran de Gras, kuri juos parduodavo vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms”, – sakė D.Chumillas.

„Tokius butus galima būtų pavadinti kūdikių fabrikais. Juose moterys buvo laikomos tarsi kūdikių, kurie jau buvo užsakyti įvaikinti, inkubatorės.

Tokių butų Franco diktatūros metu buvo įvairiuose Ispanijos miestuose”, – moteriai pritarė sociologas Francisco Gonzalesas de Tena, jau kelerius metus tyrinėjantis šį fenomeną.

„Daugeliu atvejų šios moterys buvo priverstos atiduoti savo kūdikius nelegaliems įvaikinimo tinklams. Kūdikiai turėjo didžiulę paklausą, ir tam tikra žmonių grupė sukūrė sistemą šiai paklausai patenkinti”, – savo tyrimo rezultatus komentavo sociologas.

Sistema iš tiesų veikė – beveik be trukdžių. Bet siaubingiausia tai, kokie žmonės šią sistemą sukūrė arba buvo aktyvūs jos dalyviai.

„Kadangi ką tik gimusių vaikų paklausa buvo didelė, ponia Mercedes priglausdavo ir tokias kaip aš – neturinčias nei pinigų, nei tėvų. Mane pas ją atvedė kunigas Ayala. Už būstą ir gimdymą aš jai turėjau atsilyginti valydama jos namus”, – prisimena D.Chumillas.

„Turiu vienintelę ką tik gimusios savo dukters nuotrauką, kurią man davė bute dirbusi vienuolė. Praėjus dviem dienoms po gimdymo mane išmetė iš klinikos, o dukterį pasiliko. Aš vis dar nesupratau, kas įvyko.

Kai grįžau pasiimti savo dukters, man buvo pasakyta, jog aš niekada ten negimdžiau. Vėliau viena mergina, kartu su manimi gyvenusi ponios Mercedes bute, man papasakojo, jog mano dukterį pardavė už 200 tūkstančių pesetų”, – skaudžiais prisiminimais dalijosi moteris.

Tuomet D.Chumillas nusprendė grįžti pas savo tėvus ir prašyti jų pagalbos. Traukinių stotyje jos laukė kunigas Ayala. Jis keliskart trenkė merginai per veidą ir įspėjo: „Tu nieko nematei, nieko nežinai, niekam nieko nepasakosi.”

„Aš begalę sykių skambinau poniai Mercedes, prašydama grąžinti man dukterį. Ji man pasakė, jog jei nenoriu susirgti depresija, mergaitę turiu pamiršti. Kai dar sykį grįžau į tą butą, kuriame gimdžiau, durininkas pareiškė, jog man uždrausta patekti į vidų”, – pasakojo jau 32 metus nesėkmingai savo dukters ieškanti moteris".
Pranešama, kad Ispanijoje jau susikūrė pagrobtų kūdinių asociacija, kur žmonės buriasi ieškodami savo brolių, seserų, tėvų. Padėtį sunkina tai, kad kol kas vienuolės griežtai atsisako atverti savo archyvus ir suteikti gimimo duomenis.
Tai dar vienas skaudus smūgis Ispanijos katalikybei, pastaruoju metu Ispanija tapo bene sparčiausiai sekuliarėjanti Europos šalis.