Katalikų bažnyčiai užkliuvo donorystės sąvoka

Lietuvos vyskupų konferencijos vadovas Sigitas Tamkevičius paskelbė laišką, kuriame bando mokyti, kokios ląstelės gali būti vadinamos donorėmis, o kokios ne. Katalikų bažnyčia eilinį kartą kišasi į šeimos ir sekso sferą - būtent tas, kuriose bažnyčios tarnai neturi nė mažiausios kompetencijos.

Laiške rašoma:" Per 20 Nepriklausomybės metų Lietuvoje organų ir audinių donorystė sunkiai skynėsi kelią į žmonių sąmonę bei realią praktiką kasdieniniame gyvenime. Lietuvos Katalikų Bažnyčia svariai prisidėjo prie teisingos donorystės sampratos, sklaidos ir nuolat skatino bei palaikė kilnią donorystės misiją. Savo prigimtimi donorystė yra altruistinis būdas dovanoti organą arba audinį, išreiškiant meilę artimui.Pastaruoju metu nerimą kelia tai, kad, svarstant dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymų projektus, yra norima įteisinti vadinamąją lytinių ląstelių „donorystę“, kuri iš principo negali būti vadinama donoryste tikrąja to žodžio prasme, nes ji nėra susijusi su gydymu: donorystės atveju yra gydoma liga, gelbstint žmogaus gyvybę, o lytinių ląstelių „donorystės“ atveju – tampama tėvu arba motina, tačiau neišsprendžiama nevaisingumo problema. Ketinimai įteisinti lytinių ląstelių donorystę kelia daug etinių problemų, nes iš vaiko atimama prigimtinė, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos pripažįstama, teisė žinoti savo biologinius tėvus.

Be to, lytinių ląstelių „donorystės“ atveju pažeidžiama santuoka, kaip vyro ir žmonos nedaloma vienovė, ir iškreipiama šeimos samprata..."

Beje, subtiliai duodama suprasti, kad jei įstatymų leidėjai neklausys, tai katalikų bažnyčia "Dėl kylančių moralinių prieštaravimų Bažnyčia ateityje mato sudėtingesnį bendradarbiavimą, remiant ir palaikant donorystę".