„Redemptoris Mater“ koplyčioje sakytame pamoksle Cantalamessa įvardijo tris kliūtis, dėl kurių senos krikščioniškos tradicijos šalys tapo atšiaurios evangelinei žiniai: tai scientizmas, sekuliarizmas ir racionalizmas.
Pamokslininkas kalbėjo apie scientizmą, apie filosofinę sampratą, kuri pripažįsta tik pozityvių mokslų pažinimą, o etinį, teologinį, estetinį ar religinį pažinimą priskiria grynai vaizduotei.
Scientizmo pagrindines tezes būtų galima apibendrinti taip. Pirma, tik mokslas, ypač fizika, biologija ir kosmologija yra vienintelė objektyvi ir rimta tikrovės pažinimo forma. Čia t. Cantalamessa priminė prieštaravimą: viena vertus, modernios visuomenės, jų turtas ir galia paremtos mokslu, antra vertus, jos stengiasi gyventi ir skleisti vertybių sistemas, kurias tas pats mokslas užminuoja.
Antra, ši pažinimo forma nesuderinama su tikėjimu, kuris remiamas neįrodomomis ir nepaneigiamomis prielaidomis. Tuo remdamasis vienas iš karingųjų ateistų Richard Dawkins nesibodi pavadint „analfabetais“ netgi tų tikinčių mokslininkų, kurie daug garsesni už jį patį.
Trečia, mokslas parodė Dievo hipotezės klaidingumą ar bent jau nereikalingumą. Ketvirta, beveik visi ar didžioji dauguma mokslininkų yra ateistai.
Visų šių tezių trūkumai ir klaidingumas yra parodyti pačių mokslininkų ir mokslo filosofų, remiantis ne teologiniais ar tikėjimo argumentais, tačiau mokslo rezultatais ir mokslininkų nuomonėmis. Maxas Planckas, kvantų teorijos autorius, sakė tą patį, ką ir Augustinas ar Tomas Akvinietis: „mokslas atveda iki tam tikro taško už kurio nebegali vesti“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą