Žemės pakraštyje

Mišelė Perry "Meilė turi veidą"
Žemės pakraštyje

Liesa, pavargusio veido moteris įėjo į mūsų stovyklą. Ji nešė mažą ryšuliuką. Jos naujagimės veidas buvo kaip veidas pagyvenusio žmogaus. Jos mažas kaulėtas kūnas buvo išsekęs, ji vos vos rėkė, jos akys buvo užgesusios. Ir ji įkūnijo savo vardą - Kančia. 

Labai dažnai čia vaikai pavadinami pagal šio gyvenimo realijas: Kančia, Pyktis, Nelaukiamas, Vargas, Našlaitis... Jų vardai yra jų gyvenimo pirmųjų valandų ar dienų aplinkybių liudininkai.
Aš pažiūrėjau į akis dviejų mėnesių Kančiai, jos tik pradėjo fokusuotis pasaulyje aplink ją.Aš tiesiog negalėjau ją vadinti Kančia. Ji neatneša kančios į Tėvo širdį.Ji atneša džiaugsmą. "Ita ma Kančia, ita ma Faracha"("Тu daugiau ne Kančia, tu - Džiaugsmas").

Išklausiau įprastą motinos istoriją - po gimdymo ji neturėjo pieno, pirmus du mėnesius buvo maitinta kukurūzų koše ir vandeniu. Šis vaikas kovėsi už gyvenimą, daugelis mažylių neišgyventų taip ilgai. Ši moteris iš genties toli nuo čia, jos vyrą paėmė į karą, ji neturėjo pagalbos, niekas neparodė jai meilės. Ši mergytė išties gimė į kančios pasaulį. Bet Jėzus nevertina mūsų pagal mūsų aplinkybes. 

Nekantraudama laukiu pamatyti, kaip Faracha augs ir pražys. Nekantraudama laukiu, kaip ji pažins savo motiną ir pamatys, kaip Dievo meilė pasiekia dar vieną šeimą, atnešdama išgydymą.

Mažoji Faracha privertė mane susimąstyti. Šis pasaulis bando mus pažinti ir įvertinti pagal mūsų gyvenimo faktus. Man faktas yra tai, kad turiu tik vieną koją ir naudojuosi ramentais. Kitiems faktas yra tai, kad jie užaugo netinkamoje miesto dalyje arba padarė klaidų, dėl kurių dabar gailisi. Bet Jėzus nevertina mūsų pagal mūsų praeitį ar dabartį. 

Mes nesame "Kančia" Jam. Mes ne "mergaitė su viena koja" arba "Narkoša", mes ne "Turtuoliukas" arba "Šaunuolis". Jis nevertina mūsų pagal iškabas.

Jis šaukia mus vardais. Jis mato, kas mes esame. Ir kai šis pasaulis vadina mus tais, kas mes nesame Jo akyse, Jam nėra problemų pakeisti mūsų vardą. 

Faracha priminė man, kad meilė mato daugiau negu tai, kas yra žmogus ir kur jis yra. Farachai nepaskirta gyventi skausme. Ji buvo sukurta būti Džiaugsmu savo Dangiškajam Tėvui ir atnešti džiaugsmą pasauliui aplink ją.