Lietuva ir alkoholio vartojimas

Marijos žemė skęsta alkoholio jūroje.
Statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2009 m. vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 10,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 12,8 litro absoliutaus alkoholio, tai atitinkamai 0,5 ir 0,7 litro mažiau nei 2008 m.

Alkoholinių gėrimų vartojimas
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007² 2008² 20093
Tenka absoliutaus (100%) alkoholio, litrais
vienam gyventojui 10,0 10,0 10,2 10,4 10,7 11,0 11,4 11,4 10,9
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui 12,8 12,5 12,7 12,8 12,9 13,2 13,6 13,5 12,8
1 Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą.
² Patikslinti duomenys.
3 Išankstiniai duomenys.

2009 m. buvo pagaminta 1,0 mln. dekalitrų spirituotų alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100%) alkoholį. Palyginti su 2008 m., jų gamyba sumažėjo 32,7 procento. Per 2009 m. vynuogių vynų ir vermutų gamyba sumažėjo 35,3 procento ir sudarė 0,5 mln. dekalitrų. Vaisių ir uogų, sidro, putojančių ir kitų fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 7,9 procento ir sudarė 3,7 mln. dekalitrų. Daugiausia pagaminta alaus – 27,6 mln. dekalitrų, tačiau, palyginti su 2008 m., jo gamyba sumažėjo 6,9 procento. Negalutiniais duomenimis, išaugo vyno (28,6%) ir alaus (2,3%) importas bei vyno (1,6%) ir fermentuotų gėrimų (2 kartus) eksportas. Kitų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas sumažėjo.
2009 m. parduota 3,3 mln. dekalitrų spirituotų gėrimų, tai 559 tūkst. dekalitrų (14,3%) mažiau nei 2008 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6,2 mln. dekalitrų, tai 69 tūkst. dekalitrų (1,1%) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,6 mln. dekalitrų, tai 40 tūkst. dekalitrų (0,2%) mažiau nei 2008 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2009 m., palyginti su 2008 m., padidėjo 9,2 procento. Alkoholinių gė¬rimų kainų didėjimą lėmė 2009 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. Taip pat įtakos turėjo 2009 m. padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Ypač brango spirituoti alkoholiniai gėrimai, tačiau jų kainos kito nevienodai: degtinė pabrango 14,8 procento, trauktinės – 14,5, viskis – 10,4, likeriai – 9,2 procento.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2009 m. dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 835 asmenys, arba 382 asmenimis mažiau nei 2008 m. Alkoholinė psichozė dažniau diagnozuota kaimo gyventojams: 100 000 kaimo gyventojų teko 40 naujų alkoholinės psichozės atvejų, miesto – 25. 2009 m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,5 tūkst., 100 000 gyventojų teko 104 sergantieji. Palyginti su 2008 m., ligotumas alkoholine psichoze sumažėjo.
2009 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 35 neblaivūs asmenys – 40 asmenų mažiau nei 2008 m. Kelyje iš darbo (į darbą) nukentėjo 6 neblaivūs asmenys, arba 4 asmenimis mažiau.
Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1019 žmonių, arba 456 žmonėmis mažiau nei 2008 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (46,6%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,8%) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,6%). Palyginti su 2008 m., mirusiųjų nuo alkoholinės kardiomiopa¬ti¬jos skaičius sumažėjo 1,8 karto, nuo alkoholinės kepenų ligos – beveik trečdaliu, dėl atsitiktinio apsinuo¬dijimo alkoholiu – ketvirtadaliu. 2009 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo triskart viršijo moterų.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. ištirta 5,6 tūkst. nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų, jos sudarė 15,2 procento visų ištirtų nusikalstamų veikų.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. užregistruoti 405 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas devintas užregistruotas įvykis. Juose žuvo 45, sužeista 517 žmonių. Iš visų kelių eismo įvykių, kilusių dėl neblaivių asmenų kaltės, 300 sudarė neblaivių vairuotojų sukelti įvykiai, kuriuose žuvo 37 žmonės, o 409 buvo sužeisti. Palyginti su 2008 m., iš viso neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 269 (39,9%), iš jų neblaivių vairuotojų – 209 (41,1%).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2009 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 6,2 tūkst. girtaujančių šeimų, tai 0,5 tūkst. (7,5%) mažiau nei 2008 m.