"Meilė turi veidą" - Pasislėpti Šviesoje

Kam reikalingas švyturys

Vieną rytą, kai aš mėgavausi saulės spinduliais, šokančiais ant mano pagalvės, Jėzus pašnibždėjo į mano mintis „Viduryje nakties pasislėpk Šviesoje, tai pati saugiausia vieta audroje“.
Pasislėpti Šviesoje. Viduryje potencialaus karo su Ugandos sukilėliais, kai baimė tiesiog jaučiama ir neramumas tapo neatskiriama dalimi, kai aš tiesiog nežinojau ką daryti matydama augančią ir viską praryjančią tamsą, Jėzus atnešė man atsakymą. Tie, kurie nepažįsta meilės slepiasi tamsoje. Sukilėliai pasislėpė tamsoje, po jos ardančia priedanga. Bet mes esam tie, kurie myli Jėzų, turime slėptis Šviesoje to, kas Jis yra..
Kaip aš turiu nešti šviesą savo moliniame inde?Aš turiu paslėpti save Jame.Jokia tamsa negalės paliesti manęs, kai aš pasislėpusi Jame. Jis – mano ramybės vieta audroje, kuri supa mus.
Vienas mano draugas kažkaip pasakė, kad švyturys reikalingas dviem atvejais – audroje ir kai tamsu..“De Chagiga“ – džuba –arabų kalba tai reiškia“Taip yra“.
Ką reiškia leisti pastatyti Jėzui Jo pilį savo gyvenime? Kaip Jis pakeis mane į Savo veido atspindį? Tai gali reikšti, kad aš būsiu pašaukta stovėti tamsoje ir šokti viduryje audros, kad šviesčiau Jo šviesa..Audros, kurias minėjau, bando sunaikinti tai, ką aš bandau pastatyti savo jėgomis. Bet jei aš leisiu, jos pasitarnaus, kad sustiprintų tai, ką Dievas daro mano viduje.

Svečiai po nesėkmingos dienos

Okelo išmokė mane daugelio dalykų, ką reiškia būti šviesa tamsoje. Aš sutikau jį tomis dienomis, kurios pabrėžė, kad aš – tik molis..
Aš atvažiavau po nesėkmingo bandymo užmegzti ryšį internetu, kai aptikau, kad liesas vyriškis kantriai sėdi su penkiais vaikais.Tai buvo man ypatingai nesėkminga diena ir štai jai baigiantis aš turėjau išklausyti dar vieną prašymą. Sąžiningai sakau, kad taip galvojau.
Aš greitai pasisveikinau ir po to įėjau į savo kambarį, kad padėčiau krepšį ir iškvėpčiau savo mėgstamą vienžodę maldą :“Malonės“. Uždariau duris ir nuėjau prie svečių. „Mes niekuo negalime jiems padėti“,- pagalvojau,- „Tačiau nors parodysiu dėmesį ir išklausysiu juos ir pasimelsiu“.
Tai, ką išgirdau, tiesiog sudaužė mane, šviesa ėmė šviesti iš šito jauno žmogaus, kai jis ėmė pasakoti apie savo kelionę su šitais penkiais vaikais, kurie sėdėjo už jo.Kai jis baigė, aš liepiau vaikams eiti į mano kambarį su manimi.
Šie penki vaikai buvo iš keturių šeimų nuo Kenijos sienos. Jie priklausė „didinga“ genčiai ir visi neteko tėvų per karą. Šis jaunas žmogus, Okelo, buvo jų sekmadienio mokyklos mokytojas. Jų bažnyčia, vienintelė toje didelėje, bet mažai pasiektoje vietovėje, subyrėjo dėl to, kad pastorius vogė. Dvidešimt vaikų liko be aprūpinimo.
Jis girdėjo apie mus, ir Dievas liepė jam eiti į Ejo miestą. Тik tikėjimu per keletą dienų jis įveikė kelis šimtus kilometrų su vaikais, kurie jam nebuvo giminaičiai, ieškodamas geresnės vietos jiems. Jis išleido viską, ką turėjo.

Šokančių audroje atspindžiai

Viskas, ką aš galėjau padaryti, klausydama Okelo širdies, šluostyti ašaras. Jis užėjo į valstybinius globos namus, bet ten nebuvo vietos. „Ten žmonės nemyli Jėzaus, o aš noriu, kad šitie vaikai mylėtų ir būtų mylimi Jėzaus“,- sakė Okelo.
Mes neturėjome fiziškai vietos net dar vienam vaikui. Visiškoje neviltyje, neturėdamas nieko, į veidą žvelgiant karui, baimei, prievartai ir nežinomybei, šis mogus atidavė viską, kad sektų paskui Jėzų per karo draskomą žemę, kad surastų geresnį gyvenimą šiems vaikams.
Aš nežinojau ką pasakyti. Aš žiūrėjau į Dievo meilės veidą. Ką aš galėjau atsakyti išskyrus „Taip“?.
Okelo suprato, ką reiškia šviesti tamsoje ir įveikti audras. Jis švietė meile ir atjauta, kuri pulsuoja mūsų Dangiško Tėvo krūtinėje. Okelo sumokėjo kainą, kad leistų Dievui padaryti iš savo gyvenimo Jo buvimo rūmus, ir jis gaus vainiką Danguje, apie kurį mes net nesvajojame. Okelo tapo mano mokytoju, ir aš pamačiau tai, ką Dievas pažadėjo man. Šiame nuostabiame jauname žmoguje aš pamačiau atspindžius šokančių audroje ir tų, kurie neša šviesą, kurie sako „Taip“ ir leidžia Jėzui statyti savo namus juose. Tikintys, tokie kaip Okelo, pamatys tautą pakeistą iš vidaus.