Prancūzijoje pusė sekmininkų - čigonai

Yra viena gyventojų grupė, kuria nepasitikima praktiškai visoje Europoje. Tai čigonai arba romai. Daug stereotipų apie juos sklando, manoma, kad tai tauta, kuri gyvena savitą ir uždarą gyvenimo būdą, turinti kitas vertybes ir vengianti sąžiningo darbo. Taigi, dažnai čigonai paliekami gyvuoti patys sau - visuomenės užribyje.
Tačiau Dievas mano kitaip – nuo 1960 metų visoje Europoje auga čigonų sekmininkų judėjimas, pasireiškiantis Šventosios Dvasios išsiliejimu.
Čigonų evangelikų bažnyčios įsikuria įvairiose Europos šalyse, atstatydamos šitos tautos savimonę, keisdamos pačią tautą. Rezultatai įspūdingi, sakykim, Prancūzijoje Čigonų evangelinė misija sudaro pusę visų sekmininkų – charizmatų. Joje šiuo metu skaičiuojama apie 100 000 narių.
Mažai žinoma apie seniausią čigonų istoriją. Nenustatyta, ar jie priklausė vienai kastai ar kilę iš įvairių kastų. Taip pat neaišku, dėl ko jie pradėjo migruoti. Žinoma, kad VIII a. – X a. čigonai keliais etapais paliko Indijos pusiasalį. Viena iš teorijų teigia, kad čigonai kilę iš žemiausių Indijos kastų ir sudarė samdinių armiją, išsiųstą į vakarus, kad atremtų islamo ekspansiją. Gali būti ir taip, kad musulmonai, puldinėdami Vakarų Indiją, gaudė čigonus ir atsivežė su savimi kaip belaisvius. Tenai jie tapo atskira visuomene. Mahmudas iš Ghaznio nurodo, kad invazijos į Sindhus ir Penžabą metu pagavo apie 500 tūkstančių čigonų. Kodėl čigonai negrįžo į Indiją ir pasirinko klajoklių gyvenimą, neaišku ir dabar.
Šiuo metu stambiausios čigonų susitelkimo vietos yra Turkija(iki 5 mln) ir Rumunija(iki 2,5 mln)

Nuotraukoje - Čigonai visame pasauluje garsėja dainomis. Lietuvos čigonų ansamblis "Suno"