pirmadienis, sausio 18, 2010
JAV lietuviai ruošiasi mišioms rinktis po medžiais
Įdomios informacijos apie lietuvių katalikų padėtį JAV pateikia lietuvių išeivių leidinys "Draugas" Stasio Goštauto straipsnyje "Dar apie Dievą be bažnyčių arba bažnyčią be Dievo", kurį publikavo "Bernardinai". Autorius pažeria nemažai kritikos Katalikų bažnyčiai JAV, kuri baigia sunaikinti lietuviškas parapijas, kurių kažkada buvo net 150. Išeiviai nesupranta ir negali atsistebėti beatodairišku lietuviškų parapijų naikinimu, kurį atlieka ne kas kita, o pati Katalikų bažnyčia, lietuvių statytus bažnyčių pastatus parduodama verslininkams, kurie stato bažnyčių vietoje įvairius pastatus.
Kai kurios straipsnio ištraukos:
Tiesiog liūdna žiūrėti į kadaise buvusias pilnas lietuviškas parapijas, šiandien apleistas, tuščias, pasmerktas sugriovimui. Pravažiuoju pro savo parapijos bažnyčią Norw de, MA ir tiesiog pikta darosi, kai matau vietoj bažnyčios butų kompleksą. Nieko nėra švento, tiesa? Paskutiniu laiku pasipylė straipsnių apie Katalikų Bažnyčios likimą Amerikoje, vadinasi, jau atėjo laikas susirūpinti.
Kas darosi su Katalikų Bažnyčia? Pasaulyje bažnyčios griūva, o mečetės auga, dauginasi. Turiu omeny pačios Katalikų Bažnyčios hierarchijos keistą norą griauti, naikinti savo parapijas, sumažėjus parapijiečių skaičiui. Bažnyčias pastatė paprasti žmonės, kiekvieną savaitę atiduodami porą skatikų į bendrą katilą, ir dar pridėdavo keliolika valandų po darbo, dėdami plytą prie plytos, linksmai, su daina statydami šventorių savo šeimai ir savo anūkams.
Aną dieną pravažiavau pro Wellesley, MA miesto bažnyčią, kurią jau penkeri metai saugo parapijiečiai, kad vyskupas nedrįstų jos sunaikinti. Kiekvieną naktį budi grupelė su žvakėmis, nes, rodos, išjungta elektra. Nieko nesuprantu. Jeigu jau taip reikia tų pinigų, argi negalima rasti švelnesnio būdo jiems įsigyti? Ar būtinai reikia imtis drąstiškų priemonių, griauti tai, ką parapijiečiai sukūrė su meile, ir išmesti juos į gatvę? Kodėl bažnyčios pastatai turi mokėti už kunigų nusikaltimą?
Neseniai sužinojau, jog iš kadaise buvusių 150 lietuviškų parapijų JAV, jau dauguma jų uždarytos, o kitoms gresia tas pats likimas. Kodėl? Kodėl kardinolai ir arkivyskupai „užsirūstino“ ant lietuviškų bažnyčių? Kodėl airių, lenkų, italų bažnyčios susilaukia geresnio elgesio? Ar tai diskriminacija? Nežinau. Bet skamba labai nepalankiai mūsų tautai.
Viena po kitos uždarinėjamos bažnyčios, o mes, lietuviai, tik skundžiamės, bet nieko nedarome. Gaila Šv. Jurgio bažnyčios Shenandoah, PA. Tai ne tik seniausia lietuvių šventovė Amerikoje, bet ir didžiausia šio angliakasių miestelio bažnyčia, įregistruota kaip Pennsylvania valstijos istorinis paminklas. Ne visai suprantu, kodėl jos negalima buvo išsaugoti?
Bet panašiame laukime yra Detroitas, Rochesteris, dreba ir Daytonas ir kt. Mano draugas Rimas Mulokas apvažiavo keletą tų pavojuje esančių bažnyčių. Buvo net Custer, MI, žymaus Andriulio statytoje lietuvių bažnyčioje, kuri jau visai ne lietuviška, net klebonas iš Afrikos. Detroite lietuviai pyksta, kad ne toks klebonas, Los Angeles bijo, kad ateis filipiniečiai. Visi bėdavoja, bet nieko nedaro, parapijos smunka, sensta ir yra mažai lankomos.
Mūsų tėvai kūrė parapijas neturėdami pinigų, bet vis tiek surado būdus statyti bažnyčias, klubus ir mokyklas. O jų vaikai baigia viską nuvalkioti ir prarasti. Daug kas yra nusivylęs dipukų palikuonimis. Jie turi gerą išsimokslinimą, gerus darbus, važinėja aplink pasaulį, dauguma gyvena gerai, bet nieko konkretaus nepastatė. Ne tik nepastatė, bet baigia viską sugriauti. Jau net trečiabangiai daugiau daro, negu mūsų dipukų įpėdiniai. Jie energingi, steigia mokyklas, sporto sales, klubus, restauranus ir net laikraščius.
Bet mūsų maža kova, atrodo, bejėgiška. O gal dar yra vilties palenkti Katalikų Bažnyčios sprendimą į mūsų pusę?
Tad atrodo, kad atėjo laikas matyti pusiau nugriautas bažnyčias, užrūstintas, be Dievo. Viskas, kas priminė Dievą, jau yra išimta ir išsiųsta kur nors į Texas valstiją ar Afriką. Bet tuo pačiu laiku matome Dievą be bažnyčių, kaip senose misijose, kur kunigas laikydavo Mišias po medžiu. Taip kartais daro tėva Antanas Saulaitis Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, kur susirenka tūkstančiai visų bangų lietuvių.
Sunku patikėt. Liūdna:(
AtsakytiPanaikinti