"Meilė turi veidą" - Benės verksmas

Mišelė Perry - išvažiavau iš Indijos 2002 metais. Po keturių metų atvažiavau į Pietų Sudaną, kad rasčiau 35 vaikus ir keletą suaugusių. Supažindinsiu su vienu iš jų - Bene.

Svečiai susirinkime

Mes labai skubėjom pradėti šlovinimo tarnavimą mūsų mažoje bendruomenėje. Kai apžiūrinėjau susirinkusius, pamačiau, kad keletą žmonių susirinko silpnai apšviesto kambario kampe: keturios mažos mergaitės nuleidusios galvas žiūrėjo nulenkusios galvą ir dar trys moterys.
Mes tęsėme susirinkimą ir aš pasidalinau keletu paprastų žinių apie Dievo meilę. Mūsų vaikai stumdėsi ir juokėsi. Mūsų tarnavimas vyko be ypatingo susikaupimo ir stilingumo - buvome tiesiog šeima, pažinusi Jo meilę ir žinanti, ką reiškia mylėti vienas kitą.
Aš dar kartą priėjau prie tos mažos svečių grupės bet po 45 sekundžių baigėsi mano džuba-arabų kalbos atsargos, pasikviečiau vieną iš vaikų padėti versti. Po ilgos tylos, pripildytos skausmo, jie pradėjo pasakoti.
Tos keturios mergaitės prarado savo mamą. Mama buvo labai nusiminusi ir ji vieną dieną permetė virvę per storą šaką. Ji pasikorė, kad pabėgtų nuo skausmo savo širdyje. Jos širdis negalėjo rasti ramybės. Tada jie paprašė, kad šios mergaitės - šešių, keturių, dvejų metų ir viena 4 mėnesių - galėtų gyventi pas mus.
Mano akys prisipildė ašarų, o mano draugė paėmė mažiausią - Benę. Greit mes sužinojom, kad ji išmokys mus tikrojo garbinimo.

Nepaprastas vaikas

Mūsų šeima padidėjo tą vakarą 4 žmonėmis. Ir aš ėmiau mokytis naują pamoką - ką reiškia tapti meilės veidu. Man teko rūpintis 4 mėnesių Bene.
Kai ką noriu paaiškinti. Aš buvau vienintelis vaikas šeimoje. Iki atvažiavimo į Afriką ilgiausias mano kontaktas su naujagimiais buvo, kai kas nors man palikdavo pasaugoti vaiką. Mes jau turėjome mažylį Emmą, bet juo rūpinosi viena sudanietė mama. Neturėjau supratimo, ką Dievas man paruošė. Benė nebuvo paprastas vaikas.
Nebuvo abejonių, kad mergaitę traumavo mamos mirtis.Jos žaizdos buvo giliai širdyje. Aš pažiūrėjau į jos akis ir pamačiau, kad jos akys... yra ne jos. tai labai sumaišė mano teologiją.
Pietų Sudanas, nors dauguma žmonių laiko save krikščionimis, išties yra greičiau apsėdimų vieta. Sakoma, kad tik 3 procentai čia pažįsta Jėzų, o kiti laikosi tik formos, būrimas ir tradicinis liaudies tikėjimas yra stiprus.
Benė verkė tris savaites iš eilės. Tris savaites aš nemiegojau, tris savaites mačiau, kad jos akys yra ne jos, o jos pirštai taip ir taikėsi išdurti man akis. Mano rankose buvo apsėstas vaikas.

Sprendimas - meilė

Kaip reikia elgtis tos neapykantos ir pykčio akivaizdoje, kurį spinduliuoja keturių mėnesių kūdikis? Pravesti išlaisvinimo tarnavimą su šūksniais ir dvasių išvarymu? Nemanau, tai galėjo sužeisti vaiką. Ar reikėjo šaukti ant mažylės už tą blogį, kuris ėjo iš jos ir kankino ją pačią? Ne. Reikėjo išlieti meilę.
Neapykanta neišsilaikys prieš meilės veidą. Sprendimas buvo tame, kad pamilti jos praeitį su jos skausmo vieta ir tapti jai Dievo meilės veidu.Taigi, mes ją nešiojome, kentėme jos smūgius, klausėme jos riksmo. Mes laiminome ją ir mylėjome ją, dainavome jai daineles.
Viena savaitė, dvi, trys. meilei reikia laiko, ji neskuba, meilė ilgai kenčia. Mes įėjome į aukščiausią garbinimą - atidavėme mūsų miegą, norą pabūti vieniems, atsisakėme savo poreikių, kad galėtume patenkinti kito poreikį.Mes mirėme. O išties mes mirėme. Bet kuo labiau mes mirėme, tuo Benė labiau atgydavo.
Kaip atėjo laisvė? Pamažu, aš ir nežinau. Tačiau vieną kartą ji tapo kitokia. Vieną kartą ji taip buvo pripildyta meilės, kad blogiui neliko vietos. Kaskart kai aš žiūrėjau į jos veidą, mano širdis tirpo. Kai aštuonių mėnesių iš mano rankų ji žengė pirmą žingsnį, mano dvasia pakilo. Princesė gimė ir ji buvo verta visos šitos kainos. Iki paskutinio cento.

Dėl ko verkė Benė?

Ji verkė antgamtinės meilės, kuri stipresnė negu skausmas, pyktis ir neapykanta, ji verkė rankų, kurios jos nepaliktų, nepriklausomai nuo nieko. Ji verkė dėl tos gluminančios paslapties būti kieno nors, būti mylima ir brangi.Ji verkė kad rastų namus.
Dėl ko verkė Benė? Ką sakė jos verksmas? Jis buvo mūsų visų verksmas.