Airijos katalikai išsisukinėja nuo atsakomybės - "Vatikano radijas" paskelbė pranešimą, kad 2 iš 4 vyskupų pareiškusių, jog atsistatydins po pedofilijos skandalo, liks dirbti toliau savo pareigose. Esą jie puikiai atstovavo bažnyčią pedofilijos bylose ir iš viso jie beveik ne prie ko. Geriau pamąsčius tai turbūt ir pedofilijos nebuvo...
"Vatikano radijas" taip graudina skaitytojus: "Vienam airių katalikų dienraščiui publikavus Dublino arkivyskupo Diarmuid Martin laišką, kuriame tarp kitų dalykų buvo užsiminta, jog Dublino vyskupai augziliarai Eamonn Walsh ir Raymond Field liks darbuotis arkivyskupijoje, nes Šventasis Sostas nepriėmė jų atsistatydinimo, anglakalbėje žiniasklaidoje kilo naujų neigiamų komentarų banga, jog Vatikanas „dangsto“ vyskupus, kurie nesiėmė priemonių prieš nepilnamečius lytiškai išnaudojusius kunigus ar netgi juos užstojo. Šie komentarai buvo cituojami ir Lietuvos spaudoje.
Deja, dar kartą apsiribota išskirtinai neigiama interpretacija. Visų pirma, nėra suformuluota aiškių kaltinimų abiems vyskupams. Neigiamuose komentaruose skubama paminėti, jog abiejų vyskupų vardai cituojami vadinamojoje „Murphy ataskaitoje“ – tyrime apie nepilnamečių išnaudojimą Dublino arkivyskupijoje 1975-2004 metų laikotarpiu. Ataskaitoje išsamiai pristatoma ir įvertinama, kaip buvo elgiamasi 46 dvasininkų atvejais, kuriems buvo pareikšti įtarimai lytiniu išnaudojimu. Tarp pastarųjų 11 kunigų prisipažino kaltais arba kaltė buvo įrodyta teisme, vienu atveju išaiškėjo klaidingi kaltinimai, dviem kitais atvejais įtarimai nepasiekė kaltinimų lygio.
Tačiau vardų minėjimas „Murphy ataskaitoje“ automatiškai nereiškia kaltumo. Neigiamų komentarų autoriai neskubėjo pridurti, kad tyrime abiems vyskupams augziliarams nėra kokių didesnių kaltinimų ar priekaištų dėl netinkamo tvarkymosi su nepilnamečių išnaudojimo bylomis ir nusikaltusiais dvasininkais. „Murphy ataskaitoje“ pateikiami net priešingi duomenys. Pavyzdžiui, aprašant pseudonimu „Dantė“ įvardinto dvasininko bylą, kurioje dalyvavo ir vyskupas Eamonn Walsh, arkivyskupijos veiksmai ir bendradarbiavimas su teisėsauga iškilus įtarimams buvo įvertinti kaip efektyvūs, savalaikiai ir adekvatūs. Tarp kitko, panašiai arkivyskupijos veiksmai vertinami maždaug apie pusėje „Murphy ataskaitoje“ aprašytų bylų, todėl yra melagingi neretai pasitaikantys pareiškimai, jog ši ataskaita vienareikšmiškai „įrodė“, jog arkivyskupija ir jos hierarchai sąmoningai masiškai ir visada slėpė nusikaltėlius".
Toliau dar gražiau:"Dažnai buvo cituojami abiejų vyskupų augziliarų žodžiai, pasakyti jiems deklaravus apie ketinimus atsistatydinti praėjusį gruodžio mėnesį: „Mes viliamės, kad mūsų pasirinkimas lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius aukoms padės gauti Jėzaus Kristaus taiką ir susitaikymą. Dar kartą jų atsiprašome“. Anot kai kurių, šiais žodžiais vyskupai viešai pripažino ir prisiėmė kaltę.
Tai nėra tiksli pastaba. Kaip minėta, „Murphy ataskaita“ tokios kaltės neparodo, patys ganytojai atmetė kaltinimus dėl sąmoningo nusikaltusių dvasininkų dangstymo. Kaip užsimena airiško dienraščio „Independent“ apžvalgininkas David Quinn, jų atsistatydinimo motyvas greičiau buvo ne tai, kad asmeniškai netinkamai tvarkėsi su paskiromis bylomis, bet tai, kad buvo dalis arkivyskupijos struktūros, nepajėgusios visais atvejais susitvarkyti su „Murphy ataskaitos“ iliustruotomis problemomis. Dėlto ir ant jų krito dėmė, sumažėjo tikinčiųjų pasitikėjimas, kurį galėtų susigrąžinti visai nauji žmonės.
Viena vertus, tai suprantamas atsistatydinimo motyvas, bet ar pakankamas? Ar pakanka suformuoti neigiamą viešąją nuomonę, parašyti neigiamų komentarų ir vertinimų, žiniasklaidos spaudimo, kad popiežius atstatydintų vyskupus, nors ir nepateikta rimtų jų asmeninės atsakomybės įrodymų? Galbūt iš viešųjų ryšių perspektyvos kai kada tai būtų paranku, tačiau Šventasis Sostas nėra ta institucija, kuri tokiai perspektyvai teikia pirmenybę".
Žodžiu, sistema eilinį kartą sužaidė kaizuistinį, intelektualinį, teisinį pokerį po kurio paaiškėjo - vyskupai beveik šventieji, tiesiog kankiniai, o Vatikanas - ne viešųjų ryšių organizacija, tas skandalas kažkoks nesusipratimas Šventasis Sostas ir Katalikų bažnyčia ne prie ko ir niekas jokios atsakomybės už tvirkintus vaikus prisiimti negali... Nebent pasaulitinė teisėsauga nuteis.
