"Meilė turi veidą" - matyti Jo šlovę

"Meilė turi veidą" - matyti Jo šlovę
Mišelė Perry
(pabaiga)

Mačiau tamsą

Aš daug kartų skaičiau Biblijos pažadus, kad Jo šlovė užlies žemę, kaip vanduo pripildo jūrą. Šis pažadas giliai įkrito į mano širdį ir nupiešė klausimus apie mano suvokimo ribotumą. "Kas ir kaip tai yra matyti Dievo šlovę taip giliai, jog matytum, kad Dievo šlovė pripildo žemę? kaip tai atrodo matyti, kaip tautos, paverstos griuvėsiais keičiasi veikiamos Jo meilės, kaip mūšių laukai ir tuščia žemė virsta Jo pažado sodu?
Šių metų pradžioje aš leidau laiką garbinime prieš tai, kai ką nors kalbėti susirinkime, kai Viešpats aplankė mane. Tai buvo vienas iš tų gyvenimą keičiančių susitikimų su Jėzumi. Tai buvo taip stipru, kad aš negalėjau pradėti pamokslauti, atrodė, kad visas kambarys prisipildė Jo.
Aš pamačiau didžiulę gilią tamsą, pulsuojančią virš žemės rutulio paviršiaus. Tarp tos tamsos aš pamačiau žmones, pripildytus meile, prabundančius visoje planetoje, jie trynė akis po miego.
Sūnus ėmė siųsti aušrą jiems, ir kadangi jie žiūrėjo per šlovę, meilės šviesa ėmė degti ir šviesti iš pačios jų esybės, gelmės. Jie nešė Jo šviesos šlovę. Jie nešė aušrą į tamsą. Jie išvydavo tamsą tiesiog savo buvimu. jie turėjo didžiules širdis, užpildančias visą krūtinę ir jų krūtinė buvo ugnyje tiesiog degdama ir pulsuodama Jo aistringa meile. Jų žvilgsnis buvo nukreiptas į Avinėlį ir niekas negalėjo atitraukti jų žvilgsnio nuo pačio Mylinčiojo ir Nuostabiojo.Kur jie besektų paskui Jį, iš jų vidaus tekėjo gyvenimo ir meilės upės, šlovės ir ugnies šviesa. Pulsuojančios srovės tekėjo iš jų ir pasiekė žemės paviršių, imdamos skandinti žemę šlovinga meile.
"Tai - meilės judėjimas",- pagalvojau. Kas atsitiktų, jeigu aš būčiau taip apimta meilės, kad būčiau perkeista į tokį asmenį, kaip mato Jo mylinti širdis? Gali būti, Jo šviesa išaugs, Jo šlovė sušvis ir Jo Karalystė ateis ir padarys darbą gyvenime, pilnai atiduotame Jam? Meilė, kurią aš mačiau šitame regėjime, buvo ne efemerinė. Ji buvo tobula ir labai praktiška. ir ji viską matė iš dangaus perspektyvos.

Ugandos ligoninė

Greitai po to, aš nuvykau aplankyti vieną iš mūsų bažnyčios lyderių, kuris buvo Ugandos ligoninėje. Po varginančių šiaurės Ugandos kelių, kurie yra nepravažiuojamose vietovėse(mano vairuotojas pasiklydo, mes važiavome pro kažkokias vaizdingas vietas), atvažiavau į Arua. Šešių valandų kelionė virto dviejų parų keliavimu.
Užėjau į ligoninę visa purvina ir pervargusi po kelionės. Aštrus ligos ir negalios kvapas užspaudė mano nosį. Daugybė žmonių sėdėjo ant laiptelių ir suolų. Kosulys ir dejonės pertraukdavo piktą lemiančią tylą. Eidama per neapsakomą sumaištį koridoriuje, aš pamačiau mažą moterį - elgetą, sėdinčią ant žemės. Jos nematančios akys be tikslo žiūrėjo niekur.
Atvažiavau aplankyti vieno iš mūsų lyderių, kuris grūmėsi su vėžiu, tačiau pajutau, kaip suspaudė mano širdį, pamačius šią moterį, ir nusprendžiau susirasti ją keliaujant atgal.
Galų gale radau kambarį, kurio ieškojau. Atmosfera buvo pilna skausmo ir neatsakytų klausimų. Atėjau ir išdalinau gėrimus kiekvienam kambaryje. Tetos ir mamos iš kaimo, atvykusios aplankyti senelio, gulinčio gretimoje lovoje, atgijo nuo minties atsigaivinti šaltu gėrimu.
Aš papasakojau jiems istorijas ir pasidalinau liudijimais - kambarys sprogo nuo juoko, švento juoko, kuris apėmė tuos, kurie ką tik taip graudžiai verkė. Banga po bangos Dievo buvimas pripildė šitą mažą ligoninės kambarį ir aš turėjau privilegiją pasimelsti už kiekvieną, taip pat ir giminaičius, už tuos, kurie įeidavo ir išeidavo.
Viena moteris ten man davė vardą kavkva kalba - Ažony. Jis reiškė "Pilna meilės". Aš pravirkau. Jeigu aš tiesiog gyvenu tuo, ką Dievo meilė turi man paruošusi ir myliu tuos, kuriuos matai kasdien, tada dieną galima laikyti sėkminga.

Suradome moterį

Po pietų aš atsisveikinau. Tos moters, kuri atkreipė mano dėmesį, aš niekur neradau. Tą naktį nuėjau miegoti turėdama prieš akis jos veidą, lengvai pasirodantį mano sapnuose.
Praėjo dvi dienos, o aš taip ir neradau jos.Trečią dieną aš pabudau su malda širdyje:"Prašau, Jėzau, tegu jos keliai susikerta su manaisiais".
Pajutau atjautos jausmą, pripildantį mane viduje. tai nebuvo "Taip sako Viešpats", tai buvo meilės impulsas. Moters nebuvo tose vietose, kur ją matė anksčiau. Išėjau ieškoti. Pasiėmiau kartu vieną iš draugių, šiek tiek kalbančių vietine kalba ir mes išėjom medžioti dar vienos brangenybės, kuri slėpėsi kažkur ligoninėje.
Mes lengvai ją radome ir apsikeitėme tradiciniais pasisveikinimais. Paklausiau jos, kas atsitiko su jos akimis. ji neteko regėjimo daug metų atgal ir viskas, ką ji galėjo matyti, tai baltas rūkas. Sužinojau, kad ji mylėjo Jėzų ir jos vardas buvo Glorija.

Dvi mažos moterys purve

"Na, Glorija, aš norėčiau pasimelsti už tavo akių išgydymą, Jėzus myli tave ir Jis nori išgydyti tavo regėjimą".
Supratau, kad paskutinis pareiškimas buvo kiek per drąsus, tačiau jis išlėkė iš lūpų anksčiau, negu aš spėjau pagalvoti, ką aš pasakiau. Ašaros paplūdo iš jos nereginčių akių ir ji pasilenkė ir atsiklaupė.
Ką čia bepasakysi - maža baltaodė moteris, turinti vieną koją, klaupiasi purve kartu su maža akla moterimi, tikinčia stebuklu - na, mes buvome gera pora. Ši scena pritraukė žiūrovų.
Aš gi nejaučiau nieko tokio, nejaučiau patepimo, jėgos. Viskas, ką aš jaučiau - atjauta šitai mažai ugandietei moteriai. Uždėjau ranką ant jos akių ir Jėzaus vardu įsakiau joms atsiverti. Nesekiau jokia formule ar ypatingu metodu. Paprasčiausiai padariau taip, kaip Jėzus darydavo tokiais momentais. Savo širdyje šaukiau:"Jėzau, prašau, apreikšk Savo šlovę čia".
Ji neturėjo regėjimo, kai mes pradėjom melstis. Minia greit rinkosi. Atitraukiau ranką nuo jos akių ir nuostaba pasirodė jos veide - ji galėjo po daugelio metų matyti šviesą ir šešėlius. Dar daugiau žmonių ėmė rinktis, kad pažiūrėtų, kad čia tam purve vyksta.
Vienas dalykas, kurį aš supratau maldos už išgijimą procese -kai žmogus jaučia pagerėjimą, dėkok Jėzui už tai, ką Jis daro tiesiog dabar, ir melskis toliau. Tęsiau maldą.
Greitai ji ėmė pasakoti apie apie greta esančių žmonių drabužių spalvas ir galėjo atskirti, kiek pirštų yra rodoma. Iš pradžių aš nežinojau, ką ir galvoti. Mano vakarietiška analitinė pavarų dėžė įsijungė pilnu tempu. Ar ji tikrai buvo akla? Gal tai šou? Bet ašaros jos akyse buvo tikros. Aš vis dar nežinojau, ką daryti. Aš buvau sukrėsta. Aš ką tik pamačiau, kaip akloji pasveiko? Man reikėjo ne mažiau kaip 15 minučių, kad tai suprasčiau.
Minia ėmė ploti ir rėkti. Mano protas užsikirto. visi žiūrėjo į mane, aš žiūrėjau į juos ir mes kartu žiūrėjom į Gloriją, o ji žiūrėjo į mus. Aš apkabinau ją, praskyriau minią ir nuėjau, man net nekilo mintis pamokslauti.

Meilė, kuri nesibaigia

Po valandos viena moteris, kuri buvo toje minioje, surado mane. Ji pasižiūrėjo į mane ir pasakė: "Brangioji, jūs pamiršot pamokslauti. Dauguma iš tų žmonių niekada negirdėjo evangelijos ir jie norėjo žinoti, kas čia vyksta. Bet viskas gerai. Kai kurie iš mūsų paaiškino žmonėms, kas įvyko ir paaiškino, kaip pažinti Jėzų. Daugelis atidavė savo gyvenimus. Mes užsirašėme jų vardus, kad aplankytume ir nuneštume jiems Biblijas".
Dievas viską paruošė. Aš džiaugiuosi, kad Jis žino, ką daro.
Vėliau aš supratau. Glorija (Glorija - angliškai - šlovė). Jėzus kalbėjo man apie tai, kad matyti Jo šlovę, pasireiškiančią per gyvenimą atiduotą Jam meilėje. Ir ši akla moteris,kurią aš asmeniškai mačiau išgydytą Afrikoje, turėjo Glorijos arba Šlovės vardą. Aš galvoju, jog Jis specialiai taip padarė.
Aš daugeliu požiūriu buvau panaši į Gloriją. Man irgi reikalingos akys, kad galėčiau matyti. Man reikia, kad Jėzus paliestų mano regėjimą, kad pakeistų būdą, kaip aš matau ir kaip aš elgiuosi su savo pasauliu. Man reikia JO. Jiems reikia JO. Mums reikia JO. Mums reikia ne religijos, ne teologijos ir ne įstatymo laikymosi - viskas, ko mums reikia, tai gyventi pergyvenime to, kad Jis - realus, kad Jis yra meilė, kuri niekada nesibaigia.
Pažindama Jį, aš galiu tapti mano aplinkiniam pasauliui Jo meilės išgyvenimu. Aš neturiu ko paimti iš to. Tai šauksmas atjautai ir pasigailėjimui, kur aš gyvenu Jame, ir Jis - manyje. Pažindama Jo meilę. Aš galiu tapti Jo apkabinimu kitiems. Būdama su Juo veidas į veidą, aš irgi gaunu regėjimo išgydymą ir mokausi į visą gyvenimą žiūrėti Jo akimis.